Kepimo forma „Panettone”

Panettone yra itališkas tradicinis desertinis pyragas, kilęs iš Milano regiono, dažniausiai kepamas ir valgomas Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių laikotarpiu ne tik Italijoje, bet ir kitose Vakarų, Pietų Europos šalyse bei Argentinoje, Brazilijoje, Paragvajuje, Peru, Urugvajuje, Australijoje.

Šis pyragas yra aukšto ritinio su iškilimu viršuje formos, paprastai apie 12-15 cm aukščio. Jo gaminimo procesas gana ilgas, nes tešla ilgai kildinama – nuo vienos iki kelių parų. Tačiau būtent dėl to pyragas būna itin minkštas ir purus, nors ir tankus lyg duona. Į tešlą maišoma apelsinų cukatų, citrinos žievelės ir nemirkytų razinų. Panettone patiekiamas supjaustytas riekėmis vertikaliai, kartu su karštais gėrimais ar saldžiu vynu. Kai kuriuose Italijos regionuose patiekiamas su crema di mascarpone – kremu iš maskarponės, kiaušinių ir džiovintų vaisių – bei amaretu ar panašiu saldžiu likeriu.

Panettone pyrago ištakos siekia Romėnų Imperijos laikus, jo pradininku laikomas romėnų mėgtas ilgai kildintas saldus pyragas su medumi. Yra nemažai tolimesnės Panettone istorijos variantų, tačiau visos jos vyksta Milano regione. Pats pyrago pavadinimas yra kilęs iš itališko žodžio panetto – “mažas, panašus į duonos kepalėlį pyragas”. Itališka priesaga -one pakeičia reikšmę į “didelis”.

Šiais laikais tai vienas iš populiariausių Kalėdinių kepinių, kepamas visame pasaulyje. Tačiau žinoma, daugiausiai pačioje Italijoje – skaičiuojama, kad Italijos kepyklos kasmet iškepa apie 117 milijonus Panettone pyragų kiekvienu Kalėdų laikotarpiu, ir parduoda jų už 579 milijonus eurų.